Archer

7. "Griunwaldo mūšis"

Kryžiuočių kariuomenės likučiai traukiasi link Griunvalde įrengtos stovyklos ar sprunka… “...matydami, kad daug dar buvo karališkų būrių, kurie [iki tol] nedalyvavo mūšyje...” ("Cronica conflictus").

Išklaususi mišias, baigusi melstis, atlikinėti išpažintis, šventintis į riterius ir pan., galų gale į mūšį stoja Lenkijos kariuomenė. Suduodamas triuškinantis smūgis ties Griunvaldu buvusiai kryžiuočių gurguolei - "Griunvaldo mūšis" (turtingų riterių ėmimas nelaisvėn, gurguolių plėšimas, vyno maukimas iš šalmų, pirštinių, batų...)

6. Persvara krypsta sąjungininkų pusėn; Tanenbergo mūšio pabaiga

Į mūšio lauką grįžta atsitraukusi lietuvių grupuotė (totoriai?). Mūšis pradeda vystytis ne kryžiuočių naudai ...
Bandydamas gelbėti situaciją Didysis Magistras asmeniškai veda į mūšį paskutines kryžiuočių pajėgas. Tačiau jau per vėlu – pagrindinės, “rinktinės”, kryžiuočių pajėgos jau išsikvėpė. Nežiūrint asmeninės Didžiojo Magistro narsos, mūšio eigos perlaužti nepavyksta. Kryžiuočiai apsupami. Žūva beveik visa ordino vadovybė, daugybė kryžiuočių pasiduoda į nelaisvę...

Smulkiau čia:

http://zalgiriopleistas.blogspot.com/

http://samdiniai.blogspot.com/

5. "Manevras" - pabaiga

"Tada priešai persekiojantys juos nusprendė, kad jau laimėjo pergalę ir išsisklaidę nutolo nuo savo vėliavų ir savo būrių rikiuočių ir prieš tuos, kuriuos [ankščiau] privertė atsitraukti, pradėjo [paskui] trauktis. Netrukus, kai norėjo sugrįžti, buvo atskirti nuo savo žmonių ir vėliavų karaliaus žmonių, kurie jų vėliavas tiesiog nuo flangų atkirto, žuvo arba buvo paimti [į nelaisvę], arba išnaikinti kalaviju. Tie, kurie stovėjo į kairę nuo tų kurie liko atkirsti, liko gyvi, sugrįžo pas savus žmones ... Šioje tirštynėje prasidėjo siautulingiausias mūšis ir dėl šios priežasties daugelis tuo metu krito." ("Cronica conflictus").

Iki šio momento mūšyje dalyvavo 6 lenkų vėliavos: švento Jurgio (čekų samdiniai), "Priekinės sargybos" ("Gonča"?) vėliavos, taip pat Krokuvos kašteliono didžioji vėliava, Sandomiežo vaivados, Vieluno žemės, Haličo žemės vėliavos (ir "daug kitų"?) ("Cronika conflictus"). Paskutinios 4 iš išvardintų gal būt dalyvavo tik sprunkančių kryžiuočių grupuotės sunaikinimo epizode.

4. "Manevras" - pradžia

"Kita dalis priešų taip pat iš rinktinių kryžiuočių žmonių tarpo susiliejo su didžiausia jėga ir riksmu su kunigaikščio Vytauto žmonėmis ir po beveik valandos tarpusavio kovos gausiai iš abiejų pusių krito, taip kad kunigaikščio Vytauto žmonės priversti buvo atsitraukti" ("Cronica conflictus").

Tikėtina, kad garsųjį manevrą atliko 10 totorių vėliavų - nepralenkiami meistrai panašiuose dalykuose.

3. Tanenbergo mūšio pradžia

Įvertinęs situacijos pasikeitimą mūšio lauke ir supratęs, kad daugiau delsti nebėra prasmės, Vytautas priverstas vien tik savo pajėgomis pradėti mūšį.

"Dešiniajame sparne stojo į kovą kunigaikštis Vytautas su savo žmonėmis, su švento Jurgio vėliava ir "Priekinės sargybos" ("Gonča"?) vėliava. Trumpą valandėlę prieš pačią mūšio pradžią nukrito lengvas ir šiltas lietus, [kuris] nuplovė dulkes nuo arklių kanopų. O pačioje pradžioje to lietaus, priešo pabūklai, nes priešas turėjo daug pabūklų, dukart davė salvę akmeniniais sviediniais, bet negalėjo mūsiškiams padaryti tuo apšaudymu jokio nuostolio; ir netrukus [priešai] po pirmo susidūrimo su karaliaus žmonėmis buvo atmesti nuo tų pabūklų beveik stadiją[1]. Įsiliepsnojo tuo metu labai žiaurus mūšis.

Kada jau abi kariuomenės, kaip karaliaus, taip ir Vytauto, susiliejo ir kovojo su visais priešo būriais, o didesnė dalis Prūsų kariuomenės [sudaryta] iš rinktinių būrių, buvo išrikiuota prieš kunigaikščio Vytauto žmones, švento Jurgio vėliavą ir mūsų priekinės sargybos vėliavą, susidūrė su dideliu triukšmu ir milžinišku arklių greičiu slėnyje taip, kad kita pusė nuo kalno, o mūsų pusė taip pat nuo kalno abipusiais smūgiais muštis pradėjo. Toje mūšio vietoje, iš iečių, kurios tuo metu sutrupintos [susidarė tartum tiltas], palyginti su tuo, kad arklių kojos krisdavo šioje [vietoje] iš aukšto, nuo abiejų kalvelių viršūnių sulaužyti kotai, kurie dėl nuožulnumo [nuokalnės] negalėjo susilaikyti ant kalvos viršūnės, rinkosi slėnyje tarp tų kalvų, taip kad atrodė kad vientisas tiltas pastatytas rankomis [žmogaus] iš tų iečių." ("Cronica conflictus")
[1] Apie 180 m.

2. Rikiavimasis mūšio lauke

Pastebėjęs priešus Vytautas rikiuoja LDK kariuomenę kairiajame kryžiuočių flange, ties Tanenbergu. LDK kariuomenė padalinta į 2 dalis ("Cronika conflictus", Bychovco kronika; Dlugošas). 1-ją sudaro 30 vėliavų, 2-ją 10; tikėtina, kad pastarąją sudarė Vytauto sąjungininkai totoriai.

Vytautą "padrasina" ir Jogaila: „Mieliausias broli! Pasiruošk mūšiui ir įsakyk pasiruošti tavo kariuomenei kartu su riteriais, todėl, kad esame jau patikinti apie priešus" ("Cronica conflictus").
Pats Jogaila tuo tarpu neskuba ... Tarp mišių ir šventinimo į riterius "... pradėjo rikiuoti rikiuotes lygumoje lauko tarp dviejų giraičių”... ("Cronika conflictus").

Tai kad Lenkijos kariuomenė nebuvo išrikiuota mūšio lauke, priešais kryžiuočius, patvirtina ir atvykusių pasiuntinių žodžiai: "...ir nenorėkite slėptis tankumyne to miško..." ("Cronika conflictus").
Sąjungininkams delsiant kryžiuočiai keičia mūšio planą– vietoj gynybos nutaria patys pulti. Keičia rikiuotę- atitraukia pėstininkus, priekines gretas užima sunkiai ginkluoti raiteliai. Nesulaukus pasirodant mūšio lauke lenkų, pajėgos telkiamos kairiajame flange ties Tanenbergu, prieš lietuvius.

Ordino kariuomenė suskirstyta į 3 apylygias dalis (15+18+18, viso 51 vėliava). Dvi dalys ("Cronika conflictus"), rikiuojasi prieš LDK kariuomenę. 3-ia grupuotė (15 vėliavų, į kurias įėjo ir visi Ordino užsienio svečiai - tą patvirtina ir istoriko Ekdahlio atrasto kryžiuočių svečio laiško 1 dalis - nusiskundimas, kad užsieniečiai iškart nebuvo mesti į mūšį) buvo palikta rezerve siekiant apsisaugoti nuo galimo lenkų pasirodymo mūšio lauke. Toks kryžiuočių jėgų paskirstymas matomai, nebuvo atsitiktinumas ar avantiūra, greičiau atspindejo realų jėgų santykį 1410 m. liepos 15 d. Gilgenburgo apylinkėse...

1. Prieš mūšį

1410 m. liepos 15 d. rytas …

2 dienas plėšę ir deginę Gilgenburgą, sąjungininkai taikiai ilsisi ...

Kryžiuočiai išsirikiuoja tarp Tanenbergo ir Liudvigsdorfo. Panašiai kaip ir keliomis dienom anksčiau ties Kauerniku, jie ruošiasi gynybiniam mūšiui: priekines gretas užima pėstininkai ir arbaletininkai su bombardomis, fronto linija sustiprinama vilkduobėmis ir į žemę įkastais užaštrintais basliais. Flangus dengia pelkėti miškai, užnugaris ties Griunvaldu apsaugomas iš vežimų sudaryta užtvara.