2. Rikiavimasis mūšio lauke

Pastebėjęs priešus Vytautas rikiuoja LDK kariuomenę kairiajame kryžiuočių flange, ties Tanenbergu. LDK kariuomenė padalinta į 2 dalis ("Cronika conflictus", Bychovco kronika; Dlugošas). 1-ją sudaro 30 vėliavų, 2-ją 10; tikėtina, kad pastarąją sudarė Vytauto sąjungininkai totoriai.

Vytautą "padrasina" ir Jogaila: „Mieliausias broli! Pasiruošk mūšiui ir įsakyk pasiruošti tavo kariuomenei kartu su riteriais, todėl, kad esame jau patikinti apie priešus" ("Cronica conflictus").
Pats Jogaila tuo tarpu neskuba ... Tarp mišių ir šventinimo į riterius "... pradėjo rikiuoti rikiuotes lygumoje lauko tarp dviejų giraičių”... ("Cronika conflictus").

Tai kad Lenkijos kariuomenė nebuvo išrikiuota mūšio lauke, priešais kryžiuočius, patvirtina ir atvykusių pasiuntinių žodžiai: "...ir nenorėkite slėptis tankumyne to miško..." ("Cronika conflictus").
Sąjungininkams delsiant kryžiuočiai keičia mūšio planą– vietoj gynybos nutaria patys pulti. Keičia rikiuotę- atitraukia pėstininkus, priekines gretas užima sunkiai ginkluoti raiteliai. Nesulaukus pasirodant mūšio lauke lenkų, pajėgos telkiamos kairiajame flange ties Tanenbergu, prieš lietuvius.

Ordino kariuomenė suskirstyta į 3 apylygias dalis (15+18+18, viso 51 vėliava). Dvi dalys ("Cronika conflictus"), rikiuojasi prieš LDK kariuomenę. 3-ia grupuotė (15 vėliavų, į kurias įėjo ir visi Ordino užsienio svečiai - tą patvirtina ir istoriko Ekdahlio atrasto kryžiuočių svečio laiško 1 dalis - nusiskundimas, kad užsieniečiai iškart nebuvo mesti į mūšį) buvo palikta rezerve siekiant apsisaugoti nuo galimo lenkų pasirodymo mūšio lauke. Toks kryžiuočių jėgų paskirstymas matomai, nebuvo atsitiktinumas ar avantiūra, greičiau atspindejo realų jėgų santykį 1410 m. liepos 15 d. Gilgenburgo apylinkėse...